Mano dienoraštis

Jums būna dienų kai pažvelgę į kalendorių susimąstot ”juk prieš metus buvo taip…”? Man būna. Ir pastaruoju metu - labai dažnai. Kai pažvelgiu į 2011 metų gegužę, pasijuntu keistai. Prieš metus mano draugė, mano geriausia draugė, susirado vaikiną. Nuo tada viskas pasikeitė. Ji tapo tuo, kuo visada žadėjo netapti. Ir dabar, kai mūsų santykiai komplikuoti, man labai jos trūksta. Kartais norisi tiesiog nueiti pas ją, išsiverkti ant peties ir tikėtis, kad viskas grįš į savo vietas. Deja, kad aš ne iš tų žmonių.

Lygiai prieš metus, į mano gyvenimą įžengė vienas nuostabus žmogus. Mano draugė iš Vokietijos. Per metus aš su ja niekada nesusitikau. Kalbos barjeras yra didelis. Bet vis tiek - ji yra vienas iš nuostabiausių žmonių mano gyvenime. Ji visada supranta, visada paguodžia, visada džiaugiasi su manim ir už mane, niekada nepavydi, visada pataria. Ačiū Dievui, už ją mano gyvenime. Tikiuosi kad po daugelio metų mes dar susitiksim, nesvarbu, ar internete ar realiam gyvenime prie puodelio kavos ir dalinsimės savo šeimyniniais rūpesčiais ir prisiminsim savo jaunas ir linksmas jaunystės dienas.

Kiek per metus gali pasikeisti. Gali pamiršti savo meilę ir vėl iš naujo įsimylėti. Prarasti geriausią draugę. Susirasti naujų draugų. Pakeisti nuomonę apie daugelį dalykų. Bet kad ir kiek metų prabėgtų, du ar dvidešimt, niekada nepamirškim tų kurie visada šalia mūsų. Tų, kurie pasižadėjo visada būti su mumis. Ir tų, kurie tą pažadą tesi.

Pažiūrėk į save. Tu jaunas. Ir tu bijai. Ko? Nebijok. Baik galvoti apie tai ką sakai. Baig galvoti apietai ką sako kiti žmonės. Vilkėk tai ką tu nori vilkėti. Sakyk tai, ką tu nori sakyti. Klausyk tokią muziką, kuri patinka TAU. Leisk ją taip garsiai kaip gali ir šok. Šok! Vidurnaktį eik pasivaikščioti ir pamiršk kad tau ryte į mokyklą. Nustok laukti penktadienių. Gyvenk dabar. Daryk tai DABAR. Priikm riziką. Sakyk paslaptis, nes

šitas gyvenimas yra TAVO.

Sveiki. Šią šaltą, bet saulėtą dieną, po kelių mėnesių pertraukos, su jumis vėl sveikinuosi aš - Saulė. Jei čia buvo tokių, kurie šį blogą skaitė ir nusivylė, tada labai atsiprašau. tiesiog mano gyvenimas buvo labai sudėtingas. Tiek mokykloj, tiek ir asmeninis. Bet dabar, kai truputį atsipūčiau ir galiu pasakyti, kad gyvenu… Gerai, aš vėl atsivėriau šį rašymo langą.  ir grįžtu aš su 30 faktų apie save.

Gal jie niekam nebus įdomus. Bet man pačiai bus įdomu juos parašyti. Tad… Pradėkim!

1. Dievinu knygas.

2. Šiuo metu mėgstamiausia dainininkė - Cher Lloyd arbaa… Taylor Swift.

3. Mėgstamiausias dainininkas - Ed Sheeran.

4. Mėgstamiausias grupė - One Direction.

5. Mano viena iš geriausių draugių - iš Vokietijos.

6. Nesu turėjusi vaikino.

7. Twitter man patinka labiau nei Facebook.

8. Nekenčiu savo naujos mokyklos.

9. Mėgstamiausia knyga - Haris Poteris.

10. Nemėgstu dažytis.

11. Nė velnio nesuprantu apie ką kalba fizikos ir chemijos mokytojos.

12. Jau seniai pamiršau savo simpatiją, bet vis dar suduria širdį, kiekvieną kartą kai apie jį pagalvoju.

13. Nemėgstu švęsti savo gimtadienio.

14. Turiu tik kelis, bet tikrus draugus.

15. Esu tikrai per AUKŠTA.

16. Turiu siaubingą alergiją katėms.

17. Turiu silpnybę aukštakulniams.

18. Kiekvieną dieną pažiūriu bent po vieną Dr. Hauso arba CSI Niujorko seriją.

19. Turiu didžiulę baimę liftams.

20. Kai ką nors sudaužau visada puolu į ašaras (vaikystės trauma :D)

21. Galiu labai greit įsižeisti ir moku ilgai pykti.

22. Per daug rūpinuosi kitų problemomis. Apskritai, viską per daug imu į galvą.

23. Pabaigus universitetą tikrai nežadu emigruoti iš Lietuvos.

24. Noriu šuniuko.

25. Galėčiau juoktis ištisą dieną.

26. Noriu apkeisti savo pirmą ir antrą vardą vietomis.

27. Dievinu britų akcentą.

28. Mano manymu, mano mama yra geriausia virėja Žemėje.

29. Nešioju akinius ir jie man patinka.

30. Ką tik supratau, kad parašyti 30 faktų apie save, kurie niekam nerūpi, yra tikrai sunku.

Hm. Man jau buvo gėdą atsidaryti šitą langą ir vėl rašyti. Po tokios pertraukos. Bet mokykla yra mokykla. Tik dabar supratau, kad niekada normaliai nesimokiau. Iki šių metų. Na, bet ne apie tai dabar.

Jau ilgai, labai ilgai rutuliojasi šita mintis - ne jau aš ne tokia kaip visos? Ar galite man atsakyti? Ar aš blogesnė už jas, jei:

1. Man 15, bet rimtos draugystės su vaikinu neturėjau.

2. Nebuvau nusigėrusi iki žemės graibymo arba sąmonės netekimo.

3. Nesivaikau madų ir neleidžiu tėvų pinigų beverčiams skudurams.

4. Nesiklausau muzikos, kuri dabar yra “ant bangos”.

5. Kiekvieną sekmadienį einu į bažnyčią.

Ir jeigu mano laisvalaikio praleidimas yra ne miesto kampų ramstymas su cigarete rankoje, o:

1. Knygų skaitymas.

2. Rašymas.

3. Dainavimas

4. Vokiečių kalbos mokymasis.

5. Muzikos klausymasis.

Taigi, arba aš iš kitos planetos arba… Mes per daug anksti suaugame.

xoxo Saulė.

P.s Nepamirškite aplankyti tų, kurie paliko mus čia ir išėjo anapilin. Sukalbėkite bent vieną maldelę. Juk kai mes pasitrauksime iš šio gyvenimo, taip pat norėsime kad mus kas nors prisimintų.

Rutina rutina… Pirmadienis ateina, lauki penktadienio. Bent jau aš, atėjus sekmadieniui, o gal net šeštadieniui, jau galvoju apie pirmadieni. Taip ir prasisuko šitas mėnesis. Iš tikrųjų greitai jis prabėgo, net nepajutau. Be to, kažkaip savim didžiuojuosi, nes pažymiai geri :D Tik nuotaiką gadiną tai, kad susipykau su drauge. Žinau, negerai padariau, kad padažo netesėjau ir nelankiau būrelio kartu su ja, bet pasirodo gimnazija vis dėl to teisina savo vardą, nes aš beveik NIEKO nespėju. Parėjusi iš mokyklos darau namų darbus. Atsigulusi į lovą kartojosi pamokas. Dabar net šeštą ryte pradėjau keltis, kad VĖL galėčiau pasikartoti… Tikrai nelengva. Ir tu, kaip draugė, galėtum mane suprasti, nes kitais metais tavęs laukia tas pats ir aš tau padėsiu kiek galėsiu :)

Ir dar. Aš įsimylėjau. Juokauju. Ne, šiaip tai įsimylėjau Taylor Swift dainas. Nežinau kodėl. Tiesiog ji tokia… gera (?). Ji “nesireiškia” kaip kitos Holivudo “žvaigždės” ir nesišlaisto gatvėmis girta ar apsvaigusi. Be to, jos dainos tokios lengvos, mielos ir šiltos. Ji juose išlieja visą savo širdį, savo istoriją. Gal tai mane labiausiai ir sužavėjo.

Dar kai kas. Man dar niekada taip nepatiko tikybos pamoka. Turim šaunų mokytoją. Ir jis mums per pamoką iškėlė klausimą - iš kur atsirado gyvybė? Evoliucijos būdu ar viską sukūrė Dievas? Visada buvau neapsisprendusi, o gal tiesiog bijanti pripažinti, kad tikiu jog viską sukūrė Dievas. Taip, aš tikiu ir jūs mano nuomonės nepakeisit. Bet ji šiek tiek pasikeitė. O gal ir ne, priklauso iš kurios pusės pažiūrėsi. Taigi kaip jums toks teiginys, iškeltas mūsų tikybos mokytojo (na, jis gal ir ne jo, nesvarbu) - o jei viską sukūrė ir tebekuria Dievas, evoliucijos būdu? Jei atvirai, tie devyni mokiniai kurie pasirinko lankyti tikybą, ne etiką, po šitų žodžių nuščiuvo ir susimąstė. Aš taip pat ir manau, kad geriau jau niekas nepasakys.

Gero savaitgalio visiems :) Linkiu gerai pailsėti :)

Sveiki gyvi. Nuotaikos nekokios ir tam yra labai daug priežasčių. Pirma, tai, kad mūsų Lietuvos rinktinė pralaimėjo makedonams. Bet vis tiek. Lietuviai žino kas yra kas, ar ne? Tiesiog makedonams pasisekė, o ryt aš visom keturiom už ispanus!

Kita priežastis - oras. jis toooks siaubingas, kad aš žodžių neturiu. Žliugsiu į mokyklą su botais, lietpalčiu ir skėčiu. Ai, dar ir šaliką iki akių užsivyniojus, nes vėjas tiesiog neša atgal.

Daaar viena priežastis - mokykla. Atsibodo. Jau atsibodo. O kas bus toliau?

Ir šiaip yra tokių smulkmenų ir nelabai, kur gadina gyvenimą. Pavyzdžiui, faktas, kad jau beveik mėnesį nemačiau savo geriausios draugės. Arba tai, kad einant gatve, netikėtai sutinki JĮ.

Ah… Manau einu į lovą su gera knyga rankose :) Geros nakties ir keletą video nuotaikai pataisyti.

http://www.youtube.com/watch?v=u5o3UfZ_UUk&feature=related

http://www.youtube.com/watch?v=tSHAyDn2ze0&NR=1

http://www.youtube.com/watch?v=D5HPDIPpg24&feature=related

Hellllllllllllllllllllllllllllllllo everyone!!! SU PENKTADIENIU!!! Ačiū Dievui, nes savaitė buvo… Švelniai tariant… ILGA. Na, nesvarbu. Gero ir smagaus jums savaitgalio :)

Visada. Ir niekada nebus kitaip. Po lietaus sušvis saulė. Diena pasibaigs. Ateis naktis. Po nakties ateis rytas. Ir vėl išauš diena. Geresnė už praeitą. Gal ir blogesnė. Bet niekas nėra amžina. Nei džiaugsmas, nei skausmas. Gyvenimas tai, tai, kas nepasikartos. Juostos neatsuksi. Gyvenimas ne filmas, kur viskas idealu. Taip niekada nebus. Net jei tu būsi YPATINGAI gražus ar LABAI turtingas. Ne šitie dalykai daro mus laimingus. O meilė. Laimė. Tikėjimas ir pasitikėjimas. Šypsenos. Ir visa kita ko už pinigus nenupirksi nei ‘Maximoje’ nei ‘Iki’.

Per daug laiko iššvaistome galvodami, ką žmonės pamanys apie mūsų šukuoseną. Drabužius. Kartais net ištartą žodį. Juk taip skaudu išgirsti patyčią. Bet koks skirtumas? Be to, tas kas drįsta tyčiotis yra žlugęs žmogus, taip pasakė šiandien mūsų tikybos mokytojas. Ir tai yra tiesa. Bet koks skirtumas ką apie tave mano kiti, ne tavo artimiausi žmonės? Koks skirtumas ką pasakys kažkoks vaikinas iš dvyliktos klasės, kurio tu net vardo nežinai? Arba mergina visai iš kitos mokyklos? Nesi skaudinkite širdies ir nesi gadinkite gyvenimo dėl apkalbų. Patyčių (aišku, jų neturi kęsti nei vienas! Jei jas kenčiate kreipkitės pagalbos, visų pirma į klasės auklėtoją ir tėvus. Jei tai nusileidžia nuo psichologinio smurto prie fizinio, bedelskite, kreipkitės į policiją). Jūs gyvenate gyvenimą. Savo. Ne kito. Ir, be to. Pasaulis gražus. Mes jauni. Nebūkim rūškani. Nes jaunystės dienos nebegrįš :)

Dar įdėsiu tokį vienos  merginos video (gal jau matėt tai demotyvacija.lt).  Bet man labai patinka jos požiūris :)

http://www.youtube.com/watch?v=shll3FcpfJk&feature=player_embedded

Taigi. NUSISPJAUKIT ANT TŲ KURIE JUS APKALBINĖJA. TAI NETURI JUMS RŪPĖTI. TIESIOG GYVENKIT.

P.s. dar šitą dainą paklausykite :)

http://www.youtube.com/watch?v=eIo3CbWwbG0

Aš myliu knygas. Aš myliu skaitymą. Norite kad pasirinkčiau tarp kompiuterio-televizoriaus-knygų? Knyga. Ir tik knyga. Romanas. Detektyvas. Fantastika. Nesvarbu. Aš myliu jas visas. Jos mano draugės kai man liūdna. Jos mano draugės kai man džiugu. Kai aš vieniša. Kai neturiu nuotaikos. Kai jaučiuosi blogai. Kai man skaudu. Kai man gera. Kai man linksma. VISADA.

Laikykite mane “knygų žiurke” jei tik norite. Nes, taip, aš tokia ir esu ir man ne gėda tai pripažinti. Knygos yra tai, ko nepamatysi per televizorių, ko neperskaitysi internete. Pats skaniausias kvapas, yra naujų knygų kvapas. Pats mieliausias ausiai garsas, yra knygos lapų šlamesys. Labai smagu knygą pradėti skaityti, žinoti, kad sutiksi kažką naujo, ir taip liūdna su ja atsisveikinti. Gerai. Sakykim aš dar neskaičiau nei vienos rimtos knygos, tik “vaikiškus svaičiojimus”. Sutinku. Bet aš pati dar vaikas! Man patinka vaikščioti po Hogvartsą kartu su Hariu. Galvoti kuris geriau tiktų Belai - Edvardas ar Džeikobas? Svajoti apie fėjas su Lorele. Tvarkyti princesės problemas kartu su Mija. Spręsti paaugliškas problemas su Džordžija.

Tokia esu aš. Vaikas. Tik vaikas. Vaikas, savo knygų pasaulyje.

Aloha.  Sveikinu visus su rugsėjo 1 - ąja. Linkiu geros nuotaikos, noro mokytis, gerų pažymių ir akimirkų, naujų draugų ir visko visko.

Hm. Mano pirma diena… Nebuvo LABAI bloga. Nieko klasėj nepažįstu, sėdėjau viena suole kaip šungrybis ir jaučiausi tikrai kvailai, bet… Vienatvė man nėra labai baisi. Nors buvo ašarų kai grįžau, ir nemažai, bet tik pirma diena. Dar spėsiu susirasti draugų. Ar ne?

Taigi. Geros jums ryt dienos!